- peikėja
- peikė́jas, peikė́ja dkt.
.
.
peikėjas — peikėjas, a smob. (1), peikė̃jas, à (4) K; SD57,303,354 kas peikia: Šiam mano veikalui turbūt nesiras peikėjų rš. Žudydami mane jūs manėt atsikratyti savo gyvenimo peikėju rš. Jonaitienė, pirmiausioji kitkart beturčio žento peikėja, nukaito LzP … Dictionary of the Lithuanian Language